pakąsti

pakąsti
paką́sti tr. 1. pažeisti dantimis, pakrimsti: Ėjau per žalią girelę, pakándo margas šunelis kojelę Gs. Pakando pelės tolkas, tai dabar neišnarplioju Gs. Gerklė jau pakąstà [kumeliukui vilko] Lp. Rūtytėlę pakando, mėtytėlę pamynė, lelijėlę palaužė Pnd. Nė liežuviu žodžio nebepakanda, toks girtas Šts. | refl. tr.: Ve, balandis atlėkė, pasikándo ir nulėkė Lkv. ║ pajėgti kąsti: Mano dantys nebepakanda, kur aš kietą bevalgysiu Grž. Sūris kietas, nepaką́siu Ėr. 2. kandimu galą padaryti: Mūs katė pelių neėda, tik pakanda ir meta Lš. Jų šuo mūs du žąsiukus pakando Lš. 3. kandant suvalgyti, praryti; užsikąsti: Toks geras šmotelis mėsos! Kad ne gavėnė, pats pakąsčiau Žem. Ne, o ką, ko čia bijosma ir skanį kąsnį pakąsti! Plt. Knapt, pakándo kai šuo muselę Up. | Pakandamo duok (gabalinio, ne smulkaus) cukraus Plng. Man geriau tinka pakándamasis sukrus Krtn. Žirnių aš nepakándu Pn. Fi, teip neskaniai pakandau vėdarą sūrą KlvrŽ. Veizu, kiek paką́si kąsnių KlvrŽ. Gėrė karštos, saldžios kavos be nieko: paskui pakando ir pyrago Vaižg. Jis, porą kąsnių duonos pakandęs, išbėgo laukan rš. | refl.: Atnešk ko nors pri alaus pasikąsti Ll. Arbatos gersiu, pasikąsdamas duona su sviestu Vdžg. Jauniejai parvažiavę pakąsis duonos, druskos Dr. Gėrėme arbatą pasikándant (cukraus į arbatą nedėdami, tik atsikąsdami) Skr. Tu cukrų triaukšte sutriauškei, o aš nė pasikąsti neturiu su kuo Skr. O kaip, ar pakąsdamós nori tos arbatos? Plt. Srėbę su duona pakąsdamies S.Dauk. 4. pakirsti šalnai: Obuolius šalna pakándo BŽ438. Šalnos ir rudens vėjas juos (lapus) pakando P.Cvir. Nešlama sodai, speigų pakąsti sp. Gal pakando šalna lapus, kur rėdė šakeles? (d.) Jrb. Šalna pakando paparčio žiedą, rykštelė maldė našlaitėlius Lp. Beaugantį dobilėlį šalnelė pakando NS115. Nuraudo, sumargavo rudens pakąstos gėlės rš. Pakąs šalna žalias rūteles Krkn. Užeis šalnelė, pakąs rūteles Lnkv. Užeis šalnytėlė ir šiaurus vėjelis, pakąs tavo šakytėles ir žalius lapelius Blnk. 5. refl. prk. kibti prie ko, lieti ant ko pyktį, versti kam kaltę; apkalbėti ką: Jie dabar vis manim pasikanda Žem. O kiek žmonių liežuvių yra ja pasikandę I.Simon. Manim visi pasikandę rš. Ka pasikando žmogumi loti Slnt. Ko turi manim pasikąsti ir tamstai prikapoti, verčiau galiu nusišalinti Žem. Nenusiveri tu niekur be manęs: kur tik šneki, vis manimi pasikándęs, vis apie mane šneki J. Tavo poni kiekviena tarnaite pasikandusi, jog per daug ėdri, o čia nė duonos kiek reikiant neduoda J.Jabl(Žem). Ką čia jie visi taip pasikando mano mažumu rš. Tame bute vienas visumet tura būti pasiką́stas (turi būti ujamas, baramas) Vvr. Ans vien yra visais pasikándęs Plt. Nėr ko pasiką́sti, aš nėko nepadariau Grg.
◊ lū́pą pa[si]kandęs nepatenkintas: Stovi, lū́pą pakándęs Pc. Nekantinas: lūpą pasikandęs Ggr.
\ kąsti; antkąsti; apkąsti; atkąsti; įkąsti; iškąsti; nukąsti; pakąsti; perkąsti; prakąsti; prikąsti; sukąsti; užkąsti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • pakasti — pakàsti vksm. Aš dár turiù pakàsti žẽmę ir pasodi̇̀nti dáigus …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pakasti — pakàsti, pàkasa, pàkasė tr. 1. R, M, MitII16, SD261,267 kiek kasti: Do pakàskim bent kiek Kp. Do gilesnę pakasė duobelę (pagilino) Kp. Pakàsk kiek toliau tuos grūdus Kp. Pakàsk giliau čia J. Da reikia žemę pakast ir rasodos pasodint Dv. |… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakąsti — vksm. Šalnà žiedus pakándo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • laidoti — laidoti, oja, ojo tr. 1. DP335, R, K, M laikantis priimtų papročių ar apeigų, mirusį pakasti: Kalnų plyšėse gyventojai gebėjo savo numirėlius laidoti M.Valanč. Laidokit mane jauną į rūtų darželį KlvD40. Duobė laidojamų R352. Laidojamasis vežimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakasimas — pakasìmas sm. (2) 1. → pakasti 2: Kritusio gyvulio pakasìmas Rm. 2. refl. → pakasti 5 (refl.): Kumečiams sodydavo čia po pusę pūro bulvių pasikasìmui Skr. 3. Mž555 palaidojimas: O susirodiję pirko ... dirvą ant pakasimo svetimiems BtMt27,7.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • palaidoti — tr. 1. R, M, K, Skr laikantis priimtų papročių ar apeigų, pakasti mirusį: Lavoną palaidok į kapus J. Apgiedojo, palaidojo Lapiną vyrai, pakasė jį gilion žemėn V.Krėv. Suprato sūnus, duktė, suprato motina, kas bus tame karste palaidotas J.Marc.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užkąsti — tr. 1. prikąsti; sukąsti; sulaikyti: Nepataikėt užkąst (sukąst), ir suskaudo dantį Skr. Ji užkando lūpas, sutraukė antakius ir žiūrėjo kiek aukštėliau kaip Marijonos ranka rš. Aš neturiu dantų ažukandus (mėgstu pakalbėti) Brsl. Užkąsk liežuvį už… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vieta — vietà sf. (2) KBII82, K, Š, BŽ56, FT, DŽ, KŽ, (4) DP175,473,620; H, H197, B981, R, R273, 287,337,339, MŽ, MŽ366,383,451,454, I, Sut, N, M, LL86 1. SD1123, SD252, J, L, NdŽ, ŽŪŽ120, LzŽ plotas, erdvė, kurioje kas yra ar vyksta: Visur purvai, nėr… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antbadyti — (ž.) tr. atrasti badant: Sako, čia pakasti piningai, bet negal antbadyti Grg. | refl. tr.: Buvau antsibãdęs kažin ką kietą, atkasus veizu – kūlis Grg. badyti; antbadyti; apibadyti; atbadyti; įbadyti; išbadyti; nubadyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antkąsti — (dial.) tr. dantimis suimti: Vaipykis, vargeli, antkandęs akmenelį LMD. kąsti; antkąsti; apkąsti; atkąsti; įkąsti; iškąsti; nukąsti; pakąsti; perkąsti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”